close

Вход

Забыли?

вход по аккаунту

?

Aš jums pateikiu dokumentų paketą apie kompleksą pastatų. FB variantas Nr.3

код для вставкиСкачать
OBJEKTO TECHNINIO STOVIO
APRAŠYMAS
I. Sklypas.
Sklypas yra D. Vandens ir Darbo gatvių kampe, Sklypo plotas 960m2 .Anksčiau buvusio akmenų
grindinio tiktai liekanos, Sklypo nuolydis į D. Vandens g-vės pusę. Sklype yra anksčiau stovėjusio pastato
griuvėsiai,, tvoros bei vartų liekanos.
II. Gyvenamasis namas
Pastatas vieno aukšto au mansarda. Pamatai akmenų bei plytų, Hidroizoliacijos nėra, Pastato išorinės
sienos plytų. Susidėvėjimas 5O%, Pertvaros iš šlako -betono, plytų bei medinės. Sienos tinkuotos ant
balanų, Grindys medinės. Susidėvėjimas 90%, lubos tinkuotos ant nendrių. Pirmo ir antro aukšto
pertvaros fachverkinės, tinkuotos ant nendrių. Susidėvėjimas 60%,
Durų , langų likę tik angos.
Patalpų aukščiai nevienodi,
Apšildymas buvęs krosninis. Krosnys išardytos.
2, aukštas.
Pertvaros fachverkinės, tinkuotos ant nendrių, nusidėvėjimas 90%,
langų, durų likę tiktai angos. Pastogės perdenginiai mediniai. Susidėvėjimas 90%,
lubos apkaltos lentomis.Stoglangiai 80% susidėvėję.
Stogas
Stogas -pusskliautinis. Gegnių susidėvėjimas 50%.
Stogui panaudotos kaltinės vinys, Stogas dengtas olandiškomis čerpėmis. Stogo dangos likę tiktai pusę
stogo.
Laiptai- mediniai , paprasti, Susidėvėjimas 70%,
III. Ūkinis pastatas..
Pamatai betoniniai be hidroizoliacijos. Išorinės sienos fachverkinės ,netinkuotos. Susidėvėjimas 70%
Grindys medinės . Susidėvėjimas 90%, langų ir durų likę tiktai angos.
Perdengimai mediniai. Susidėvėjimas -80%, lubos tinkuotos ant balanų. Susidėvėjimas -90%,
Laiptai mediniai . Susidėvėjimas – 70%,
Stogo danga- tik liekanos olandiškų ir falcinių čerpių
2.
IV. ūkinis pastatąs.
Pamatai betoniniai be hidroizoliacijos. Išorinės sienos fachverkinės, netinkuotos. Susidėvėjimas- 80%
Pertvaros fachverkinės, tinkuotos ant nendrių. Susidėvėjimas 70%.
Grindų nelikę, langų ir durų likę tiktai angos. Perdengimai mediniai. Susidėvėjimas – 60%. laiptų nelikę,
Stogo danga -olandiškos čerpės, susidėvėjimas- 80%
LIETUVOS TSR KULTŪROS MINISTERIJA
PAMINKLU KONSERVAVIMO INSTITUTAS
AIŠKINAMASIS RAŠTAS ARCHITEKTŪRINIAMS
TYRIMAMS.GYV. NAMO D. VANDENS G-VĖJE Nr.. 5 KLAIPĖDOJE.
Kai kurie konstrukcijų, interjero tyrimai, šurfų medžiaga, zondažų kortelės bus išleisti papildomai.
Pastatų kompleksas randasi D. Vandens ir Darbo gatvių ( Mėsininkų)kampe. Ji sudaro trys pastatai su
priestatėliais. Dabartinė posesija kiek didesnė už istorinę (Žiūr. istorinį aiškinamąjį raštą), Į 18 a,
posesijos ribas tilpo pagrindinis pastatas "A"bei pagalbinis "C". Tyrimai patvirtina Išleidžiamoje byloje
tyrimai pateikti nepilnai istorinėje medžiagoje pateiktą posesijos užstatymo struktūrą, su įvažiavimu iš
Darbo gatvės.
Priestatas "B" ir "D" vėlesni už pastatus "A" ir "C” (žiūr. Lapą Nr.1
Esamas užstatymas nėra pirminis. Šurfu Nr. 1 atidengtos liekanos medinio pastatėlio su priestatu ar
vidaus pertvaromis, stovėjusio čia prieš pastatant esamą. Apie pastatėlio paskirtį, planinę struktūrą bei
amžių bus galima spėti daugiau patyrinėjus šurfais.
Nuodugniausiai tyrinėtas gyvenamas pastatas "A". Tirta sekančiais etapais :
1)sudaryta (pagal statybines medžiagas) esamų
sienų istorinė kartogramą (lapas Nr. 2);
2)atkasimais patikrintas pamatų autentiškumas
(lapas Nr. 3);
3)patikrintas esamų mansardos pertvarų, bei
konstrukcijų, stogo konstrukcijų autentiškumas
(lapas Nr. 4);
4)vadovaujantis anksčiau gautais duomenimis tirtos
angos plane (lapas Nr. 5) ir fasaduose (lapas*Nr. 6, 7).
5)tirti kai kurie konstruktyviniai ir Interjero
elementai(1. Nr. 4 ir Nr. 8);
6)fasado elementų tyrimai (1. Nr. 6 ir 7 ) buvo
vykdomi lygiagrečiai išvardintiems;
7)Tiriant buvo renkama analoginė medžiaga
(kortelės
Nr. l- 8 );
2.
Esami fachverkiniai pastatėliai tirti paviršutiniškai.
Pastato "A" tyrimai leido nustatyti:
1) pirminę planinę struktūrą;
2)pastato rekonstrukcijas
3) dalinai fasado elementus ;
4)pastato paskirtį ;
5)kai kurias interjero detales;
Autentišku laikomas pastato planas pastebimai skiriasi nuo esamo. Nustatyta pirminio mūro išlikus
nedaug, daugiausia išorinėse sienose. Pamatų tyrinėjimai davė daugiau medžiagos(lapas Nr. 3).
Pastebėtina jog kai kurių vidaus sienų pamatas iš plytų (t. y.jos neturi pamato). Tai dvi vidaus sienos
skersai pastato abipus pagrindinės skersinės pertvaros su akmens pamatu. Šitas pertvaras buvus rodo
autentiško mūro liekanos. Neturi pamatėlio ir centrinė dalis išilginės sienos. Esamos vėlesnės sienos, kai
kuriais atvejais stovi ant autentiško pamato arba autentiškų sienų liekanų. Sugretinus mūro ir pamatų
tyrimus, nustatyta pirminė pastato planinė struktūra(lapas Nr. 5),
Ji gana paprasta. Skersinėmis pertvaromis pastatas dalijamas į tris dalis, išilgine į dvi lygias.
Centrinėje pastato dalyje priemenė ir virtuvė, abipus jos gyvenamos patalpos. Tiriant buvo ieškoma
kūrenimo įrenginio vieta- spėjama buvus kamino- virenės. Laikyta, jog pastato planinė struktūra tipiška
18a.krašto miestelių pastatams. Ta linkme renkama analoginė medžiaga iš prūsų, Lietuvos, bei Klaipėdos.
Patyrinėjus pasirodė, kad pastatuose,turinčiuose išvystytą kaminą-vireną priemenėje, priemenės plotis
santykiauja su gyvenamų patalpų pločiais maždaug: kaip 1:2,3-2, 5.
Pastatuose, kur kūrenimo įrenginiai ( kaminai, židiniai)bus tūriais menkai išsivystę arba randasi atskirose
patalpose- virtuvėse šis santykis sekantis - 1:1,4-1, 8;
Rasta atvejų, kur priemenė netaisyklingos formos, kūrenimo įrenginio joje nėra, tarp priemenės ir
gyvenamų patalpų virtuvė. (žiūr, lenteles Nr.7 ). Analogišką atveją randame ir tiriamame pastate, nors
priemenės plotis gana didelis. Beje savo planine struktūra D. Vandens panašu į Turgaus 21, matyt dažnai
pasitaikančius XVIIIa. Klaipėdos pastatuose priemenės susiaurėjimu.
Apibendrinus analoginę medžiagą tikimasi buvus kūrenimo įrenginį (židinį vienokio ar kitokio
išsivystymo formoje) virtuvėje, t. y.patalpoje centrinėje pastato dalyje su įėjimu iš kiemo. Praėjimo
kiaurai priemenę į kiemą nebuvo.
3.
Nežiūrint keletos rekonstrukcijų, pastato tūris nesikeitė. Smarkiai rekonstruotas pastatas buvo apie XIX a.
vidurį.Netyrinėjus šurfais, neaiškios priežastys vertusios tuo metu rekonstruoti pastatą, REKONStrukcijos
metu pakeitė planinę struktūrą , dalį pastato/žiūr. fasadų kartogramas ) permūrijo naujai ant senų pamatų,
perdengė stogą, senas konstrukcijas sutvirtino naujomis, pakeitė perdenginius. Tuo metu rekonstruota
centrinė pastato dalis.
Rekonstrukcijos rezultate keitėsi fasadai.Stogas pasidarė mažiau nuolaidus, mažiau
laužtas(neliko priegegnių), atsirado išskišę stoglangiai(stoglangis iš D. Vandens g-vės įrengtas dar vėliau,
virš buvusių autentiškų karnizų atsirado kiti, žymiai grubesni. D. Vandens g-vės fasade, perstatytoje
pusėje langų išdėstymas atitinka buvusių autentiškų angų(kairiame sparne) išdėstymą. Perstatytoje pusėje
dar įrengė duris.Pastato centrinėje dalyje buvo įėjimas, vėliau šalia durų įrengė langelį. Matyt kalbamos
rekonstrukcijos metu duris užmūrijo. Pastato centras, kas būdinga XVIIIa. prūsų Lietuvos pastatams 1 )
pabrėžiamas, iškišant šią dalį, pagrindiniu įėjimu bei iškeltu frontonu. Frontono langai, apšviečia patalpas
mansardinėje pastogėje. Frontonai baigdavosi arba trikampiu arba kitu (dažnai barokizuotu) elementu. '
D. Vandens 5 centrinė dalis irgi baigėsi frontonu,tačiau jo forma nežinoma, nes
konstrukcijose kol kas jokių pėdsakų neaptikta. Neabejotina tik tai, jog dabartinės frontoninės dalies
stogas neautentiškas. Tyrinėta apie centrinį įėjimą ieškant portalo ar karnizo žymių. Jokių liekanų
neaptikta.
Apie dešiniosios pastato dalies galinį fasadą jokių žymių near žymių nėra, nes ši dalis irgi
perstatyta, o XIX -XX aa. čia dar pristatytas, priestatėlis. Darbo gatvės fasadas smarkiai rekonstruotas.
XIX vidury , be to XIX -XX a., įrengiant vitrinas, virš langų įdėta metalinė sija beveik visai sunaikino
buvusių autentiškų angų sąramas, tik vienos autentiškos angos liekanos aptiktos vidaus pusėje. Pagal jas
ir rekonstruotas langas.
+ Šalia gana plačių durų esąs langelis išmūrytas tokiomis pat plytomis, tačiau kitu skiediniu-jis
rekonstruotas arba padarytas naujai.
1.
Ostprussen. Munchen, 1916,psl, 141 -142,
R. Detlefsen, Das shone
2.
landhauser in Ostpussen. Munchen, 1918,
R. Detlefsen. Stadt-und
lentelės 10, 24, 23, 26, 30, 31.
4.
Pagal analogijas, planinę struktūrą ir rastus pėdsakus (minėtos angos) galima daleisti
galiniame fasade buvus tik du langus. Durų Darbo gatvės fasade neturėjo būti. Skliautas išmūrytas naujai
pirmos rekonstrukcijos metu. To paties laikotarpio ir skliauto langai, tik centriniai buvo kiek siauresni,
juos praplatino jau po statybos.
Kiemo gatvės fasade tyrimus apsunkino iškirstos naujos angos. Iš autentiškų likusios
tik jau minėtos durys į "virtuvę",dar į kairę nuo jų dalis buv. lango angokraščio. 3 papildomas duris
iškirto užstačius tarpą tarp ūkinio pastato ir gyv, namo. laikoma, kad D. Vandens 5 pastatas "A" XVIII a.
gyvenamas miestiečio namas. Jo paskirtis pasikeitė gal XX a. Jis naudojamas ūkio reikalams, rodo
betonuota asla patalpose 1, 2, 3.
Apie interjerą žinių turime nedaug, papildomų duomenų turėtų atsirasti tiriant šurfais, bei
atliekant valymo darbus.Esami laiptai neautentiški ir jų toje vietoje nebuvo, tai įrodo: 1) pirmo aukšto
perdenginių balkiai ties laiptais nupiauti;
2) toje vietoje kur prasideda laiptai buvo išilginė pertvara(rastos sienos liekanos žemiau esamų grindų)
(lapas Nr. 2 6 Atk. ) ;
3) pastogės patalpose (lapas Nr. 5) per laiptų vietą ėjo skersinė fachverkinė pertvara.
Pagal planinę struktūrą, analogijas, bei kai kuriuos pėdsakus balkių konstrukcijose patalpoje 1 šalia sienos
su patalpa
5, spėjama laiptus turėjus būti priemenėje. Priemenės pirminė danga dar nenustatyta. Perdenginys
neautentiškas. Patalpa Nr. 2 –čia spėjama buvus virtuvę. Asla plūkto molio. Ieškoti buvusio kūrenimo įrenginio žymių esant laiptams nėra galimybės. Lubos atvirų balkių, vožtinės, lentos profiliuotos.
Patalpoje 3 atkasime 10 (10 atk. ) (lapas Nr. 2) aptikti pamatėliai kūrenimo įrenginio. Pagal plytas jis
laikomas XIX -XX a. Čia esanti siena mūryta jau ant minėtų liekanų. Patalpų 3 ir 4 grindys viename
lygyje(-lo8 cm).
Autentiškų perdenginių nėra. Patalpoje 6 grindų lygis išliko nesikeitęs. Čia taip gi rasta po pakalimu
autentiško perdenginio ir lubų liekanos. Tai 4 masyvus 20 cm aukščio ir 33 cm pločio balkiai skersai
pastato, du iš jų prie sienų, kiti viduryje. Balkių šonai nusklembti. Lubos vožtinės profiliuotos. Balkiai ir
lubos buvo dažomi tamsiomis spalvomis (žalia, melsva), galiausiai baltai. Visos patalpos tinkuotos.
Patalpa 2 gana grubiai. Interjero dažymas nuodugniau dar netyrinėtas. Radiniai atkasimuose rodo čia
XVIIIa. buvus koklių krosnis, su tipiškais to laikotarpio juoda glazūra padengtais kokliais. Radiniai
saugomi PKI Klaipėdos sk.rink.indeksas D.VA—5
5.
Dėmesio vertas ir kitas radinys. Tai keramikinė plytelė dekoruota Žmogaus figūra(mėlynos spalvos
glazūra). Tokios plytelės naudotos XYII-XVIII a, sienų apdailai, plintusams (ypač Olandijoje)3, liekanos
skiedinio rodo plytelę buvus mūre.
Tiriant šurfais bei tvarkymo darbų metu manoma nustatyti kiek atsitiktiniai šie radiniai.
Komplekso aplinką sudaro akmenimis grįstas kiemas su įvažiavimu iš D. Vandens g-vės. Vartai mediniai
(likę vartų stulpas), Nuo gretimos posesijos skyrė mūrinė tvora- jos liekanos žymios ir dabar. Šaligatviai
apie pastatus iš lauko akmenų,
XIX -XX a, namo "A" kampe (Darbo ir D. Vandens gatvių) buvo Tiriant šurfais bei tvarkymo darbų metu
manoma nustatyti kiek atsitiktiniai šie radiniai.
XIX -XX a, namo "A" kampe (Darbo ir D. Vandens gatvių) buvo įrengtas dujinis žibintas.
3. E. Rotenberg. Iskustvo Gollandii XVII veka. &. l971.psl.219-220
219-220
1972 m.
/V. ŽULKUS/
Komentaras : p. Žulkų galimą patikslinti: dėl priestato statyto 19-20 amžiuje.
Mūrinės statybos Klaipėdos senamiestyje plėtros pradžią galima būtų sieti su 1717 m. paskelbtomis
lengvatomis naujai besistatantiems miestams, kuomet tuščių statybos plotų savininkai privalėjo
nedelsdami imtis statybų, priešingu atveju sklypai turėjo būti neatlyginamai perduoti kitiems, norėjusiems
statyti.(Zembrickis,J.Op.cit.,p. 165)
/ Sklypai žymėti Nr:3 ir Nr: 4pagal Klaipėdos miesto knygas (vokiečių laikais) buvo registruoti tuo pačiu
laiku-1768 metais. Bet Nr: 4 buvo pristatytas apie 1858 metus ir pristatytas taip, kad sudarė vieną namą ir
jau adresų knygoje žymimas kaip Nr ¾. Nors savininkų pavardės skirtingos, bet atrodo, kad juos siejo
artimi ryšiai. Namų Nr:3 ir.Nr:4 buvo bendra siena, bendras kaminas, bendra virtuvė. Įėjimas į priestatą
(Nr:4) buvo iš namo Nr: 3.
Bet jau 1974 m. projekte priestato ir pėdsakų neliko. Tai įrodo žemiau pateikti brėžiniai, nuotraukos.
Didžioji Vandens gatvės ( Grose Wasserstrase) rajono planas 1857 metais.
p.R. Noreikienės Apmatavimuose ir techninio stovio nustatyme Didžioji Vandens g-vė 5 komplekso yra
taip pat ir kai kurių neatitikimų, kurių patikslinimą galima rasti Klaipėdos Tarpmiestinė techninės
inventorizacijos biuro Namų valdos techninės apskaitos byloje surištoje su Klaipėdos miesto, Didžioji
Vandens 5 namų kompleksu . Byla pradėta 1948 metais. Tai toje byloje patvirtina, kad taip vadinami
sandėliai ir gyvenamasis pastatas iš išorės buvo netinkuoti. Pamatai plytiniai, o ne betoniniai, kuriuos
padarė jau tarybiniais laikais.
Patys sandėliai irgi atrodė visiškai kitaip : sandėlių pirmas aukštas ne fachverkinis, o
mūrinis-netinkuotas ir jų išorė visiškai neatitinka tikrovės. Visas Didžioji Vandens 5 kompleksas 1978 1980 metais pagal Lietuvos konservavimo instituto paruoštus brėžinius buvo visiškai nugriautas, pamatai
pribetonuoti ir ant jų pastatytas panašus į buvusį (pagal išorę) kompleksas. Visiškai pakeista gyvenamojo
pastato stogo konstrukcija. Pakeisti sienų storiai ir medžiagiškumas- Sandėlių sienose panaudotos
Daugėlių skylėtos plytos, kurių naudoti lauko sienoms negalima, todėl jos tinkuojamos.I. Užuotaitės
Apmąstymuose buvusio sandėlio ŠR siena su viena anga IIa. tampa krovinių perkrovimo anga, nors
greičiausiai anga buvo skirta sandėlio apšvietimui. Tuo labiau, kad kiemas uždaras ir nepritaikytas
krovinių perkrovimui, kai galima krovinius krauti per angas , ęsančias iš gatvės pusės., įėjimas į sandėlį iš
kiemo pusės.
Kyla teisėtas klausymas : kas suderino su paveldu kapitalinį komplekso remontą, po
kurio, kompleksas visiškai neatitinka dokumentais patvirtintą buvusią išorę 1971 metais.
Taip atrodė pastatų kompleksas (iš visų pusių) 1971 metais pagal Lietuvos Paminklų konservavimo
instituto atliktus apmatavimus. Kopijos brėžinių padarytos iš jūsų archyvuose gulinčių brėžinių.
Iš kairės plano pusės (nuo kiemo-rytų pusės) esantis vieno aukšto priestatas buvo nugriautas, nors jame
stovėjęs koklinis pečius to pačio KP skaitomas vertybe.
Kyla klausymas : kuo remiantys Kultūros paveldas tvirtina, kad pastatų kompleksas iš išorės buvo
tinkuoti? Tinko ant išorės sienų nerasta nei 1971m. R. Noreikienės komplekso techniniame aprašyme,nei
Klaipėdos Tarpmiestinė techninės inventorizacijos biuro Namų valdos techninės apskaitos byloje
surištoje su Klaipėdos miesto, Didžioji Vandens 5 namų kompleksu , nei archeologo V. Žulkaus
archeologiniame tyrime
Komplekso planas iki 1978 metų. Galima palyginti su planu 1857 metų.,kuriame kompleksas pažymėtas
geltonu ratuku.
Komplekso užstatymo ploto planas po 1980 metų rekonstrukcijos-kapitalinio remonto
Kyla klausymas dėl dar vieno Kultūros paveldo tvirtinimo, kad kompleksas, kaip paveldas,
vertingas, kaip kontūras-vizualinė erdvė. Betgi tas tikrasis kontūras buvo sunaikintas 1978 metais ir ne be
pagalbos to pačio Paminklų konservavimo instituto. Pagal jo atliktus projektus durims, langams,
pamatams, 1974 metais buvo ruošiamas pastatų komplekso kapitalinis remontas. Pakeičiantis ne tik vidinį
išplanavimą, bet ir komplekso įšorę. Taip vadinamų sandėlių sienoms buvo panaudotos skylėtos plytos,
kurias draudžiama naudoti išorinėms sienoms dėl jų netinkamų techninių savybių. Ir jos paslepiamos po
išorinio tinko sluoksniu, nuglaistant komplekso išorę, kad akiai būtų malonu. Ir tos plytos šiandieną
paverčiamos kultūrine vertybe? (žiūrėti į kultūros registro papildymus 2016,.05.16d. nutarimą Bet ką
daryti komplekso savininkams, saugoti tą kortų namelį, kaip kultūrinę vertybę? Betgi taip vadinama
“kultūrinė vertybė” netlaiko nei gamtinių išbandymų, nei pro šalį pravažiuojančio transporto sukeliamų
vibracijų. Tų vibracijų neatlaiko nei sienos nei pamatų sutvirtinimas pagal Paminklų konservavimo
instituto paruoštą projektą 1974 metais. Atsiradę pagrindinio pastato sienose plyšiai rodo , kad pamatas
skyla.
Pagrindinio pastato pamatai
Geltona spalva pažymėta, kur reikia sustiprinti pamatus su betonu (viduje ir išorėje) per pagrindinio
pastato perstatymą.
O kur dingo iš pamatų plano priestato pamatai, kurie yra užfiksuoti ankstesniuose tyrimuose?. Pokario
metu buvę sandėliai buvo paversti gyvenamuoju plotu ir buvo ne kartą pertvarkomi.
Žemiau pastatų planai prieš perstatant juos.
Pastatų planai iki 1978-80 metų kapitalinio remonto
Документ
Категория
Без категории
Просмотров
6
Размер файла
2 973 Кб
Теги
variantam, paket, pateikiu, jums, apie, kompleks, pastatų, dokument
1/--страниц
Пожаловаться на содержимое документа